Europinis maumedis (lot. Larix Decidua)

Natūraliai paplitę Europos žemyno vakarinėje bei centrinėse dalyse - daugiausiai kalnuotose vietovėse 500–2500 m aukštyje - Alpėse, Sudetuose, Tatruose, Karpatuose, bei atskiros populiacijos žemumose vidurio ir šiau-rinėje Lenkijoje, vakarų Baltarusijoje bei pietų Lietuvoje.

Tai vienas aukščiausių maumedžių genties medžių, Vidutinis jų aukštis 20-40 m, nors dažnai pasitaiko virš 40 m ar rekordiniai iki 55 m aukščio medžiai. Masyviausių europinių maumedžių kamieno skersmuo gali siekti iki 1,2-2 m, kartais iki 2,5 m. Medžiai auga greitai. Nors pirmus du metus paauga tik 10-15 cm per metus, tai jau trečiais metais - 50 cm, o vėliau po 60-70 cm ir net 1 m per metus. Maumedžio spartų augimą paaiškina ilgu vegetacijos periodu (nuo balandžio iki spalio mėnesio). Laja reta, kūgio formos ir su amžiumi išplatėja ir tampa netaisyklingos formos. Lajai būdingos horizontalios, šoninės ilgos, laibos bei nusvirusios žemyn šakos. Žievė rausvai ruda, violetinio ar purpurinio atspalvio, stora, vertikaliai ir giliai suaižėjusi. Ūgliai gelsvi, šiaudų spalvos. Spygliai minkšti, ploni, švelnūs, šviesiai žali, 10-30 mm, kartais iki 40 mm ilgio, auga kuokšteliuose po 30-40 vienetų. Rudenį tampa ryškiai geltoni ir vėliau nukrenta. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje skleidžiantis spygliukams. Iš moteriškų žiedelių susiformuoja kankorėžiukai su sėklytėmis, o vyriški kankorėžėliai nužydėję paprasčiausiai nubyra. Kankorėžiaiikiaušinio formos, šviesiai rudi, kompaktiškai susiglaydusiais sėkliniais žvyneliais, 3-5 cm ilgio. Kankorėžėliuose esančios sėklytės 3-4 mm ilgio, su 6-8 mm ilgio sparneliu. 1000 sėklų sveria 5-8 g, o tarp 1000 sėklų, tik 20-50 procentų pilnos. Sėklos surinktos nuo pavienių medžių pasižymi nepaprastai žemu daigumo procentu - tik 2-6 %.

Sulaukę 20-25 m amžiaus, europiniai maumedžiai neretai ima masiškai džiūti. Tokio džiūvimo priežastis paaiškinama tokiame amžiuje maksimaliu augimu - tuomet didžiausi reikalavimai oro drėgmei ir mineralinėms medžiagoms bei dirvožemio savybėms. Europiniai maumedžiai išgyvena iki 500-650 ir daugiau metų.

Natūraliai plinta derlingose, pralaidžiose orui bei pratakiuse vandeniui, lengvai rūgštokuose dirvožemiuose. Medis labai reiklus šviesai. Nepakenčia užpelkėjusių vietovių, pKntus užterštam miestų orui. Apytiksliai atlaiko iki -40°C šalčius.

Europinis šliaužiantis maumedis REPENS (lot. Larix Decidua "Repens")

1825 m. Anglijoje išvesta šliaužianti Europinio maumedžio rūšis.

Priklausomai nuo įskiepio aukščio, auga arba kaip šliaužiantis krūmokštis, arba kaip neaukštas (apie 1,5-2,0 m) medelis plačia, svyrančia laja. Per metus paauga iki 30 cm į aukštį ir iki 20 cm į plotį. Spygliukai žali, minkšti ir švelnūs, kasmet nukrinta. Moteriškieji kankorėžiai raus-vi, kiaušiniški, 1-1,5 cm ilgio. Vyriškieji kankorėžiai gelsvi, cilindriški arba kiaušiniški, 0,5-1 cm ilgio.

Šalčiui atsparus augalas. Šviesiamėgis. Blogai auga smėlėtose dirvose, tinka derlingas ir drėgnas dirvožemis.

Japoninis maumedis BLUE DWARF (lot. Larix Kaempferi "Blue Dwarf")

1987 metais Vokietijoje išvesta Japoninio maumedžio rūšis.

Žemaūgis, lėtai augantis krūmokšnis. Dažniasiai auginamas įskiepytas į 1-1,5 m aukščio kamieną. Laja rutuliška. Šakos kietos, trumpos, stačios. Spygliai melsvai-žalios spalvos, ilgi, tankūs, švelnūs. Kankorėžiai iki 3 cm ilgio, kiaušiniški, plonais, viršutinėje dalyje atlenktais žvyneliais. Ant medžio laikosi kelis metus. 

Medžiai atsparūs šalčiui. Mėgsta saulę, bet gali augti ir daliniame pavėsyje, dirvai nereiklūs. Nemėgsta karšto, sauso oro.

Japoninis maumedis DIANA (lot. Larix Kaempferi "Diana")

Praėjusio amžiaus 70-siais metais Vokietijoje išrasta Japoninio maumedžio rūšis. 

Medis gali užaugti iki 7-10 m aukščio, bet dažniausiai auginami - įskiepyti į 1-1,5 m kamieną. Jauni sodinukai auga lėtai, vėliau - po 20-25 cm į metus. Laja kūgiška, tanki, 3-5 m skersmens. Šakos nusvirusios, šiek tiek sukasi spirale. Spygliai melsvai-žali, švelnūs, "garbanoti", rudenį įgauna aukso geltonumo atspalvį. Kankorėžiai apvailainiai, 2-3 cm ilgio, gelsvai-žalios spalvos, subrendę - su atlenktais žvynų galiukais. Ypač gražiai atrodo žiemą, kai išryškėja raitytos šakos ir nedideli kankorėžiai.

Medžiai atsparūs šalčiui. Mėgsta saulę, bet gali augti ir daliniame pavėsyje, dirvai nereiklūs. Mėgsta drėgną orą.

Japoninis maumedis STIF WEEPER (lot. Larix Kaempferi "Stiff Weeper")

Žemaūgis, žeme šliaužiantis krūmokšnis. Daž-niausiai auginami kaip medeliai, įskiepyti į 1-1,5 m kamieną. Auga lėtai. Medelis su savo svyruokline, tankia laja - ko gero pats gražiausias svyruoklinių maumedžių porūšyje. Ūgliai stori, padengti melsvai-žaliais, švelniais spygliais. Kankorėžiai apvailainiai, 2-3 cm ilgio.

Saulę mėgstanti, atspari šalčiui rūšis. Jautri karštam, sausam orui.